COVID-19 vakcina jau pasiekė Lietuvą ir, panašu, kad pagaliau prasidėjo pabaigos pradžia. Tai yra didžiulis mokslo proveržis ir dar neregėtas precedentas farmacijos pramonėje. Tačiau iškyla ir daug klausimų ar tai pakankamai saugu, ar viskas buvo atlikta nepraleidžiant svarbių vakcinos gamybos protokolo dalių. Į šiuos klausimus atsakymus pateikia Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, sudaryta iš Lietuvos mokslo šviesulių. Kviečiame skaityti straipsnio ištrauką apie vakcinų veikimo principus.
iRNR (angl. mRNA) vakcinos
Informacinės RNR (iRNR, angl. messenger RNA, mRNA) vakcinos yra paskutinių kelių dešimtmečių technologinio progreso rezultatas. Pirmasis iRNR vakcinos bandymas buvo atliktas dar 1990 metais pelėse. Tačiau iki šiol, nors ir intensyviai tyrinėjamos, šio tipo vakcinos nebuvo labai plačiai naudojamos.
Bendri veikimo principai
Šios iRNR vakcinos, palyginus su iki šiol įprastinėmis vakcinomis (kurios dažniausiai turi gyvą susilpnintą ar negyvą viruso dalelę), yra greičiau ir pigiau pagaminamos, taip pat gali būti lengvai pritaikomos įvairioms viruso mutacijoms. Kadangi iRNR molekulė gali būti susintetinta laboratorijoje ir tam visiškai nereikia viruso bei pakanka žinoti viruso genomo seką, tokios vakcinos gali būti labai greitai pagaminamos. Todėl vos sausio mėnesį pasirodžius SARS-CoV-2 viruso, kuris gali sukelti COVID-19 ligą, genomo sekai, buvo iškart pabandyta kurti vakciną laboratorijose, kuriose iki šiol buvo dirbama su iRNR vakcinų kūrimu.
Žmogaus organizme nėra tokio baltymo, kuris galėtų šią RNR padauginti (nuo RNR priklausomos RNR polimerazės). Taip pat mūsų organizmai nekoduoja atvirkštinės transkriptazės, kuri geba iš RNR pagaminti DNR. Dėl šių priežasčių tokios vakcinos yra itin saugios, nes labai tiksliai žinoma, kiek iRNR patenka į kūną vakcinos pagalba ir šis kiekis gali būti kontroliuojamas vakcinos suleidimo metu.
Problema su iRNR vakcinomis yra jų laikymas kuo šaltesnėmis sąlygomis (rekomenduojama -70℃). Tai reikalinga todėl, kad aplinkoje yra labai daug RNR skaidančių baltymų (RNAzių), taip pat, šiltesnėje temperatūroje per kurį laiką RNR tiesiog suyra į gabaliukus (degraduoja) ir tokia vakcina nebegebėtų pateikti pilnos informacijos apie reikiamo baltymo gamybą.
Kadangi iRNR yra tiesiog “plika” molekulė, kuri pati negali plisti tarp ir įlįsti į ląsteles (kitaip tariant, negali infekuoti), tai buvo vienas didžiųjų vakcinos gamybos iššūkių. Tačiau paskutinį dešimtmetį ši problema buvo išspręsta bent keliais būdais. Šios SARS-CoV-2 vakcinos atveju, iRNR molekulę patalpinant į riebalų lašelį (dar vadinamą liposoma), iRNR efektyviai praeina pro mūsų ląstelių membraną. Taip iRNR patenka į citoplazmą, kurioje yra baltymus gaminantys ląstelės elementai (ribosomos, kurios pačios yra sudarytos iš baltymų ir ribosominės RNR, taip pat aminorūgštys ir už informacijos iškodavimą atsakingos transportinės RNR). Taip pat dar viena labai naudinga iRNR savybė yra ta, jog vienos iRNR molekulės užtenka tam, jog būtų pagaminama daug baltymų. Baltymo gamyba yra kartojamas procesas ir vyksta iki tol, kol ląstelės natūralūs procesai tą RNR suardo ir suskaido iki pavienių elementų, vadinamų nukleotidais.
SARS-CoV-2 iRNR vakcinos
SARS-CoV-2 vakcinai buvo pasirinkta tik maža viruso genomo sekos dalis (<4000 iš ~30000 pavienių nukleotidų), kuri koduoja viruso paviršiaus S baltymą (dar žinomas kaip spyglio baltymas; pasirinkta koduojanti iRNR yra susintetinama laboratorijoje ir nei vienoje stadijoje nėra naudojama pati viruso dalelė). Tokį S baltymą ląstelei pagaminus citoplazmoje, šis spygliukas yra pateikiamas tos ląstelės paviršiuje. Šio proceso dėka, mūsų organizmas gali susipažinti su neįprasto, ne savo, o viruso ‘išvaizdos’ baltymu ir tam susikurti tiek antikūnus (imuninės sistemos pagaminami baltymai pagaunantys viruso daleles), tiek ląstelinę atmintį.
Kadangi šių vakcinų sudėtyje nėra jokių kitų viruso genų, viruso dalelėms neįmanoma susiformuoti ir tokia iRNR negali plisti tarp ląstelių, bei RNR nėra padauginama ląstelės viduje - viruso S-baltymą koduojanti iRNR yra galiausiai suskaidoma, o imuninis atsakas lieka (antikūnai ir imuninės atminties ląstelės išlieka).
Iki šiol iRNR vakcinos kurtos ir tyrinėjamos klinikinių tyrimų stadijose kovai prieš ŽIV, pasiutligę sukeliantį virusą (angl. rabies virus), taip pat Zikos ir gripo virusus. Tačiau SARS-CoV-2 atveju, dėka teisinių / biurokratinių procesų žaibiško pagreitinimo, buvo labai greitai duoti leidimai vakcinai testuoti ir šiuo metu turime dviejų gamintojų (Pfizer&BioNTech (Vokietija/JAV) ir Moderna (JAV)) jau patikrintas iRNR vakcinas, kurios abi pasižymi labai aukštu 90-95% efektyvumu ir dar efektyviau sustabdė sunkių ligos atvejų riziką.
Pfizer&BioNTech iRNR vakcinos (95% efektyvumas (tikėtina 90.3-97.6%)) galutinėje tyrimo fazėje dalyvavo beveik 45000 dalyvių. Tarp pusės visų dalyvių, kurie gavo vakciną, 9 pasireiškė COVID-19 ligos simptomai ir vienam iš šių asmenų buvo sunkus ligos atvejis. Tuo tarpu tarp kitos pusės dalyvių COVID-19 ligos simptomai buvo aptikti 162 žmonėms, tarp kurių 9 susirgo sunkia COVID-19 liga.
Moderna iRNR vakcinos (94.1% efektyvumas) galutiniame tyrime (III fazėje) dalyvavo 30000 dalyvių, iš kurių 196 užsikrėtė SARS-CoV-2 ir tarp jų buvo 30 sunkių COVID-19 ligos atvejų. Tarp 196 užsikrėtusiųjų, 185 buvo placebo grupėje (be vakcinos) ir tik 11 užsikrėtė vakciną gavusiųjų grupėje. Visi sunkūs COVID-19 ligos atvejai (30) įvyko placebo grupėje, ir nei vieno tarp vakciną gavusiųjų.
Kaip ir visų kitų plačiai naudojamų vakcinų, šių iRNR vakcinų šalutiniai poveikiai yra nuolat stebimi ir pasitaikius registruojami. Šiuo metu yra toliau stebimi ir fiksuojami įprastiniai imuninio atsako generavimo simptomai. Pradėjus viso pasaulio skiepijimą iRNR vakcinomis, trys žmonės patyrė stiprias alergines reakcijas, po Pfizer&BioNTech vakcinos. Todėl šis skiepas kol kas nėra rekomenduojamas tiems, kurie įprastai turi stiprias alergines reakcijas (du iš šių trijų žmonių įprastomis sąlygomis buvo itin jautrūs įvairiems alergenams ir su savimi visada nešiodavosi adrenalino). Kadangi medicinos personalas gali padėti ištikus tokiai reakcijai, svarbu po skiepo atidžiai stebėti savo būseną ir jei pradeda reikštis alerginė reakcija - kreiptis į gydytojus, kurie jums galės padėti.
Visą straipsnį kviečiame skaityti: https://www.covidmed.lt/post/vakcin%C5%B3-veikimo-principas
Taip pat kviečiame skaityti Įrodymais pagrįstos medicinos grupės parengtus atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie COVID-19 vakciną: https://www.covidmed.lt/vakcinos
